Marija Montessori gimė 1870m. rugpjūčio 31 d. Chiaravalle mieste, Ankonos provicijoje, Italijoje. Jos tėvas buvo valstybės valdomos įmonės finansų vadovas, motina – išsilavinusi ir labai stiprių nuostatų moteris. Kai Marijai buvo dvylika, jos šeima persikėlė į Romą. Marija Montessori norėjo būti inžinierė, bet suprato, kad dėl to, kad ji yra moteris, tai yra kliūtis. Nepaisant to, ji pateko į universitetą ir tapo pirmąją moterimi, gydytoja Italijoje. Marija buvo nepaprasta studentė, pasitikinti savimi, ambicinga.
Kai Marija baigė studijas ir gavo diplomą, ji kurį laiką dirbo psichiatrijos klinikoje Romoje. Montessori dirbo su protiškai atsilikusias vaikais. Šis darbas paskatino ją domėtis ne tik šių vaikų sveikata, bet ir jų švietimu. Šiuo laikotarpiu ji taip pat studijavo Itard ir Seguin darbus. Tam, kad Montessori pilnai suprastų tuos darbus, ji daug naktų praleido jų darbus versdama iš prancūzų ir italų k. Bet jos darbai ir studijos nebuvo bevertės. Ji šią medžiagą panaudojo darbe su vaikais.
1907 m. sausio 6 d. įkūrė pirmąjį Casa dei Bambini, arba „Vaikų namelius“ San Lorenzo apylinkėse Romoje. Ji priėmė iššūkį dirbti su 60 dirbančių tėvų vaikų (3-7 m.) grupe. M. Montessori paruošė kambarį, kuriame buvo pateikta daug įvairių priemonių. Šioje aplinkoje Montessori leido vaikams naudotis tuo, kas ten buvo.
Iš pradžių vaikai buvo nemandagūs, tačiau netrukus parodė didelį susidomėjimą priemonėmis, veikė su M. Montessori sukurta mokymosi medžiaga. Marija įdėjo daug įvairių veiklų ir kitokios medžiagos į vaikų aplinką, tačiau saugojo tik tas, kurios juos sudomino. Ji suprato, kad vaikai, patekę į aplinką, kurioje veikla buvo skirta palaikyti jų natūralų vystymąsi, turėjo galią save lavinti.
Dirbdama „Casa dei Bambini“, Montessori sukūrė savo filosofijos pagrindą. Švietimą ji pradėjo vertinti kaip „pagalbą gyvenimui“ ir pamatė, kad vaikas dirba tobulindamas save. Montessori dėmesys buvo skiriamas mokymuisi ir besimokančiajam, o ne mokymui ir mokytojui. Mokytojo darbas buvo padėti natūraliam vaiko vystymosi procesui.
Per trumpą laiką M. Montessori tapo gerai žinoma daugelyje šalių.
1912 m. išleido pirmąją iš daugelio savo knygų „Montessori metodas“. 1913 m. ji buvo pakviesta į Ameriką.
1929 m. įkūrė asociaciją „Montessori Internationale“ (AMI).
Kelis metus M. Montessori dirbo Ispanijoje ir visą II Pasaulinį karą praleido Indijoje. Indijoje Marija pradėjo plėtoti savo požiūrį į 6–12 metų vaiko ugdymą per „Kosminį švietimą“.
1946 m. M. Montessori sugrįžta į Olandiją, kur praleidžia likusias gyvenimo dienas.