Daugelis žmonių nežino, kad Montesori mokyklos – natūraliai katalikiškos. Susiedama Montesori pedagoginę sistemą ir katalikybę, mokykla siekia padėti vaikams pilnai atskleisti Dievo jiems suteiktas galimybes. Marijos Montessori skleidžiama žinia bei metodas leidžia tai pasiekti kiekvienam vaikui, ne tik klasei kaip visumai, bet ir kiekvienam asmeniškai.
Marija Montessori (1870–1952) tapo pirmąja moterimi gydytoja Italijoje, ankstyvasis jos darbas buvo nukreiptas į psichiatriją, bet ji labai domėjosi švietimu. Dėl šio susidomėjimo ji buvo paskirta vadovauti naujam specialiojo mokytojų rengimo institutui, kur pradėjo eksperimentuoti su naujais mokymo būdais, skirtais specialiųjų poreikių turintiems vaikams. Montessori rėmėsi atidžiu stebėjimu ir pritaikė savo mokymo metodus pagal tai, kaip mokėsi vaikai. Jos biografas ir ilgametis kolega E. M. Standingas prisidėjo prie Marijos Montessori knygos „Vaikas bažnyčioje“ leidimo 1965 m.; joje jis parašė: „[Pasak Montessori], jos metodas galėjo išryškėti tik tada, kai buvo dėstomas katalikų tikėjimas. [Ji manė, kad šis metodas] buvo jai patikėtas vykdyti Dievo karalystės sklaidai per jo tinkamumą mokyti katalikų tikėjimo tiesų.“ Marija Montessori plačiai rašė apie įgimtą vaikų religingumą, apie vaiko dvasinio gyvenimo vystymąsi. Ji tvirtai tikėjo, kad išsilavinimas turėtų būti visapusiškas, apimantis visą vaiką: jo protą, kūną ir sielą.
Jos požiūris, orientuotas į vaiko mokymąsi, buvo toks sėkmingas, kad patraukė Romos valdžios dėmesį. Jie pasiūlė Montessori atidaryti naują vaikų priežiūros centrą vargingame Romos miesto rajone. Tai tapo pirmuoju „Casa dei Bambini“, kuriuose ji pradėjo kurti naują vaikų mokymo būdą, grįstą vaiko stebėjimu ir supratimu.
Dvi iš jos žinomiausių mokinių Sofija Cavalleti ir Gianna Gobbi sukūrė specialią katechezės programą, paremtą Marijos Montessori darbais bei raštais, ir vadinamą Gerojo Ganytojo katecheze. Ši programa ir montesori švietimas yra grindžiami esmine samprata, kad vaikai yra ne tušti indai, kuriuos reikėtų pripildyti, o Dievo kūriniai, kuriems reikia vedimo ir globos. Marija Montessori teigė: „Mes turime ne tik matyti vaiką, bet ir Dievą jame. Mes turime gerbti jame veikiančius kūrinijos dėsnius.“ Katechezė vyksta tam parengtoje aplinkoje, kuri vadinama atriumu. Šioje vietoje vaikas susitinka su Dievu. Susikaupęs dirba su ten jam parengtomis priemonėmis ir tuo pat metu jo darbas virsta malda.
Plačiau žr.: https://www.cgsusa.org/discover/the-cgs-method-past/the-32-points-of-reflection/ .
Tiesą sakant, katalikiškoji prigimtis Marijos Montessori švietime yra tokia tvirta ir akivaizdi, kad keli popiežiai norėjo, jog visos katalikiškosios mokyklos taptų Montesori metodo mokyklomis. Popiežius Benediktas XV netgi paprašė Marijos Montessori parengti universalią katalikiškųjų mokyklų programą, tačiau mirė dar nespėjęs jos įgyvendinti. Šv. Jonas Paulius II savo pontifikato pradžioje lankėsi vienoje Montesori mokykloje Romoje. Jis sustojo prie vienos klasės stiklinių durų ir 30 minučių stebėjo mažų vaikų darbą. Paskui Šventasis Tėvas pakomentavo: „Tai pati gražiausia homilija, kokią aš kada nors patyriau.“
Ugdymas Montesori mokyklose yra katalikiškas – orientuotas į žmogų. Įprastai ugdymas yra orientuotas į mokymo programą, o ne į asmenį. Be Gerojo Ganytojo katechezės Montesori švietimas būtų neišsamus; tai puikus katalikiškas būdas išmokyti vaiką mokytis ir mums mokytis iš jo.
