Mūsų darželyje vaikai pažįsta pasaulį per judesį, pojūčius ir santykius. Čia vaikas yra unikali asmenybė su savo ritmu, poreikiais ir stebėtinu gebėjimu mokytis per veikimą.

Maria Montessori vaikų nuo gimimo iki 6 metų protą vadino „imliuoju“ arba „sugeriančiuoju protu“ – nes šiuo laikotarpiu vaikas nesąmoningai ir intensyviai sugeria viską iš aplinkos. Jis mokosi ne sėdėdamas ar klausydamas, o gyvendamas: stebėdamas, liesdamas, judėdamas, veikdamas. Tai laikotarpis, kai vaiko vidinis pasaulis formuojamas iš to, ką jis patiria išorėje.

Mokymasis per pojūčius ir judėjimą

Montessori darželio aplinka sukurta tam, kad vaikas galėtų laisvai judėti, rinktis, tyrinėti. Specialiai parinktos priemonės lavina pojūčius, kalbą, koordinaciją, dėmesio sutelkimą. Tačiau svarbiausia – jos padeda vaikui pasijusti galinčiu ir veikiančiu: „Aš pats! Aš galiu!“ Čia kiekvienas daiktas turi savo paskirtį, kiekviena veikla – prasmę.

Dienotvarkė – ramybės pamatas

Stabili dienotvarkė padeda vaikui jaustis saugiai. Aiški struktūra ir pasikartojančios veiklos sukuria progą vaikui susiorientuoti, ramiai pereiti nuo vienos veiklos prie kitos, lavinti gebėjimą susikaupti, tvarkingai užbaigti pradėtą darbą. Tai aplinka, kurioje neskubama, bet leidžiama žydėti savo tempu.

Savarankiškumo ugdymas – pagarboje vaikui

Ugdome ne greitį, o gebėjimą veikti pačiam. Vaikai mokosi užsivilkti, susitvarkyti, pasipilti vandens ar nunešti lėkštę. Kiekviena tokia akimirka – tai ne tik praktinis įgūdis, bet ir augantis pasitikėjimas savimi: „Manim pasitiki. Aš galiu.“

Socialinis ugdymas – pirmieji santykiai

Klasėje vaikai mokosi būti drauge: laukti, tartis, išgirsti kitą. Konfliktai – natūrali mokymosi dalis. Mokytojai švelniai lydi vaikus per emocinius iššūkius, padeda įvardyti jausmus, išmokti išreikšti poreikius žodžiais. Taip formuojasi empatijos, bendravimo ir taikaus sugyvenimo pagrindai.

Vidinė ramybė – dvasinio pasaulio pradžia

Darželis įkurtas buvusiame vienuolyne, kur vis dar jaučiama tylos, švelnumo ir šventumo dvasia. Mažieji čia ne tik žaidžia ir mokosi – jie taip pat patiria bendrystės su kitais, su savimi ir su Dievu pradžią. Vaikai dalyvauja liturginiuose laikotarpiuose, klausosi pasakojimų, kurie maitina jų vidinį pasaulį.